Trauka (nors pavadinimas ne toks turėtų būti (gal))

Sapnavau, kad esu nemažos įmonės viena iš savininkų. Neįsivaizduoju, nei kuo užsiima įmonė, nei kas joje dirba, tik žinau, kad pati dirbu daug, dažnokai vaikštau susirūpinusi, o kai nusikalu, skambinu kokiai įdomiai savo draugei ir važiuojam pagert ar palakstyt mašina. Įmonė mano netoli Konstitucijos prospekto - didelis pastatas, su dideliu holu, aukštomis lubomis (panašiai kaip prabangiuose viešbučiuose).

Kartą įeinu į įmonę liūdna, susirūpinusi, besivilkdama vienam iš vadų už nugaros, kai staiga mane griebia už rankos ir į kažkokį kambariuką nusitempia mano amžiaus vaikinukas. Aš jo nepažįstu, tik matau, kad dirba pas mus stalium. Drąsus, zaraza. Jis man sako: "Aš dažnai tave matau ir stebiu, šiandien tu ir vėl liūdna, vėl velkiesi kažkam už nugaros". Aš jam nieko nesakau, tik žiūriu į jį ir laukiu tęsinio. Jis tęsia: "Kartais tu praeini aukštai pakelta galva, pasitikinti savimi, kartais praeini tiesiog pavargusi, o blogiausia, kai eini kažkam iš paskos - tuomet atrodai visiškai nusikalusi ir liūdna." Vaikinas laukia mano reakcijos, atsakau jam: "Dar ką nors nori man pasakyti?" Jis pasako: "Žinau, kad neatleisi manęs už naglumą." Šypteliu ir išeinu.

Vaizdas persikelia į didelę didelę patalpą, kurioje vyksta kažkokia šeimos plius kolegų šventė. Nežinau, kas per šventė, visai neseniai panašią šventėme mano sesers(?) garbei - tuomet ji buvo apsirengusi oranžinę indiško tipo suknelę, dabar šventė surengta dėl manęs - aš taip pat apsirengusi indiško tipo mėlyną suknelę. Matau švenčiančius savo tėvus (kurie tik sapne man tėvai, o realiai iš veidų tai nepažįstami kažkokie), mama iš tos patalpos pasivagia sau lininę staltiesėlę(!!!) :DD, einu ieškoti kolegų, matau, kad jie ne visi. Vienas iš jų prieina prie manęs ir sako, kad dalis liko ofise, nes supyko, jog neužteks visiems miegamų vietų. Susierzinu, pakylu į antrą aukštą, matau ten krūvą miegamų vietų, kokio velnio vėl jie spyriojasi ir vaidina, kad kiekvieną asmeniškai už rankutės reikia atvesti? Pykstu, einu tarp lovų ir galvoju, kad nevažiuosiu į ofisą ir neaiškinsiu, jog yra, kur nakvoti, jei nenori linksmintis, tai tegul ir sėdi ten įsižeidę. Praeinu pro daug lovų, po stalu, užklotu staltiese, girdžiu, kad kažkas yra. To kažkieno ranka išlenda ir įsitempia mane po stalu taip pat. O ten gi mano stalius šypsosi ir sako: "Va, dirbu šian čia:)". Atsakau: "ok". O jis kalba toliau: "Na ko gi tu tokia pasipūtus? Juk žinau, kad patinku aš tau, patinka, kad stebiu tave ir esu naglas, m?:)" Šypteliu:) "Juk tu nori su manim permiegoti:)" Pradedu juoktis, o stalius pradeda mane bučiuoti, faaainai bučiuojamės:) Galų gale sustojam, išlendu iš po stalo ir nueinu, juk jis mano darbuotojas, jomajo.

Ir kodėl gi sapnas čia nutrūko???

Staliau iš mano sapno, noriu su Tavim susipažinti!!!:)))