Trileris su maža mergaite, t. y. manim

Aplinka - jau šiek tiek sutemę, didelis sodas, kažkur toliau matosi labai didelis dvaras.
Sapne AŠ - maždaug 10 metų mergaitė, kuri ką tik išbėgo iš sodo gilumos ir pro galinį langą įlipo į nepažįstamą mašiną, kurioje sėdi vidutinio amžiaus vyras. Mano kelnės vos vos numautos, ant galvos - didelis maišas, kuris kaklo srityje baltas, veido srityje peršviečiamas. Aš sėdžiu mašinoje, verkiu ir dairausi į sodą, kuriame siaučia ir manęs ieško kažkoks maniakas, norintis mane išprievartauti ir nužudyti.
Nepažįstamas vyras, sėdintis mašinoje prie vairo, greitai suvokia situaciją, susikeikia ir nori lipti iš mašinos ieškoti maniako, tačiau pamatęs, kaip gailiai raudu, apsigalvoja ir užvedęs mašiną išlekia iš sodo.
<...>
Dabar aš - mane išgelbėjusio vyro ir jo žmonos įvaikinta duktė, man jau apie 13 ar 14 metų, bet mūsų gyvenimas vis dar komplikuotas, nes maniakas nuolat mus persekioja, todėl sapne tai miškai prieblandoje, tai miesto upės, kuriomis plaukiame ir vis nuo jo bėgame.
<...>
Po įnirtingos kovos miške nužudoma mano įmotė. Aš grubia jėga įsodinoma į mašiną savo įtėvio ir nuvežama...pas mano tikrąją mamą ir neaišku kokį vyrą, kuris lyg ir turėtų būti mano tėtis. Tik sapne jie ne mano tėvai, o dar vieni...įtėviai(?), kurie yra ne pagrindiniai (pagrindiniai - tie pirmieji), o tokie, pas kuriuos aš retkarčiais svečiuodavausi. Mane atvežęs čia ir palikęs mano įtėvis išvažiuoja ieškoti maniako, tuo tarpu aš apsikabinusi lovoje gulinčią savo mamą (kitą įmotę) verkiu su ja. Ji ištaria, kad jai labai gaila nužudytos mano įmotės, nes ji jai patiko.

Labas rytas.