Sapnas prasideda tuo, jog esu savo namuose, kurie, kažkodėl, visai ne Vilniuje, o Viskonsine, lauke niūriai apsiniaukę, lyja. Šalia manęs J, ji pikta ir man sako, jog išeidamas iš darbo Ev. mus pavedė ir nepasakė, kad Er. mums duos anglų frazių kontrolinį. Aš nutyliu, nieko nesakau, nes viduje mąstau, jog Ev. kažką ir minėjo...vėliau prisimenu, kad tikrai minėjo.
J. dingsta, pažiūriu į veidrodį, išsižioju. Giliai burnoje - du ilgi kapliai, kurie sapne yra mano iltiniai dantys. Jie pieniniai. Nusprendžiu išimti, vieną išimu, pagalvoju, kad kitam dar ne laikas, todėl palieku jį burnoje.
Skambina I, jis verkia ir atsiprašo, kad pakvietė mane į Viskonsiną tokiu metu, kai taip lyja, atsiprašinėja, kad negali man parodyti miesto. Žinau, kad jis nori mane pakviesti pasivaikščioti, bet nedrįsta, o aš pati ir neinicijuoju, nes neturiu laiko - laukia roko koncertas.
Pieva stadione, groja roko grupė, tuo tarpu žodžiai absoliučiai popsiški, apie meilę. Daug rokerių sėdi ant suoliukų ir krato galvas, stebiu juos.
No comments:
Post a Comment