Šiąnakt teko keliauti mišku su dar nemažais būriais žmonių. Visi mes arba bėgome, arba ėjome, ir slėpėmės nuo priešais mus vis pasirodančių kareivių bet ne kareivių, kurie mus šaudė. Nebuvau ta, kuri ėjo priekyje ir altruistiškai užstojo kitus žmones, ėjau įsimaišiusi minioje, kritau su tais, į kuriuos pataikydavo kulkos, apsimesdavau, kad ir aš nušauta arba prisidengdavau kūnu, į kurį jau šovė, kol priėjau namus (sapne tai - tėvų namai dar prieš remontą:). Sėdžiu virtuvėje už spintos, kuri yra žemesnė, nei aš, taigi matosi mano galva ir dar judinu užuolaidas. Kartas nuo karto ateina koks kareivis, ir nors namuose tamsu, visi jie su patamsintais akiniais. Tuo metu aš kažkiek pritupiu, kad galva neišlįstų ir tuo pačiu laikau užuolaidą, kad tik ji nejudėtų. Beveik visi kareiviai prieina prie spintos, dar ją atidaro. O aš sėdžiu ir esu įsitikinusi, kad jie visi mane pastebėjo, bet tai kodėl apsimeta, kad nemato ir nešauna į mane? Ateina A kartu su Anna, jie pasimetę ir nedrąsūs, bet į juos, kažkodėl, nešaudo. Prieina prie spintos, pamato mane, bet tyli, neišduoda. Ateinantys kareiviai vis pakalbina juos. Staiga įeina vyrukas (iš išvaizdos - aktoriaus Danny DeVito ir M mišinys), prie durų palieka filmavimo kamerą ir kalbasi su vienu iš kareivių. Anna stumteli mane link kameros ir sako: "Eik, čia juk tavo išsigelbėjimas". Išbėgu iš savo kampo, įjungiu kamerą ir pabėgu į kitą kambarį. Pasislepiu už lovos, vėl pradeda eiti kareiviai - aš jau įsitikinusi, kad jie mane mato, bet vis apsimeta, kad nemato ir nešauna! DDV ir M mišinys atneša įjungtą kamerą į šį kambarį ir palieka.
Pabudau.
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
No comments:
Post a Comment