Dar viena kankynė, o ne sapnas...

Besiblaškydama nuo pradėtų sapnuoti laukų, sodų ir pasikorusių bobučių juose, drįsčiau teigti, priverčiau pati save pradėti kitą sapną.

Sėdžiu savo buvusiam universitete paskaitoje. Aš esu dėstytoja, turiu grupę studentų, ką dėstau - dabar nežinau ir sapne nelabai žinojau, bet sapne prieš akis turėjau studijų programą ir vis skaičiau, kas ten parašyta. Viena iš paskutinių paskaitų prieš įskaitą, bent keletas studentų pasakė, jog ateis per budėjimo valandas atsiskaityti skolas, o vienas pareiškė norą pasikonsultuoti. Pagalvojau, kad kaip aš konsultuosiu, kaip duosiu jiems atsiskaityti, jei pati nekertu apie ką dėstau, man pačiai bent vadovėlį reikia pasiskaityti. Visi pasako kokiais klausimais ateis, pasižymiu. Iki budėjimo valandos, deja, nerandu laiko pasigilinti į savo mokslą, todėl sulaukiu studentų (kurie beje yra dabartiniai mano kolegos), pasodinu juos prie vieno stalo arti vienas kito, duodu klausimus ir liepiu rašyti. Studentą, atėjusi pasikonsultuoti pasisodinu prie kito stalo, o pati sėduosi taip, kad mano studentai galėtų nusirašinėti, kad aš jų nematyčiau, nes pagalvoju, jei pati dėstytoja neišmano savo dalyko, tai ir studentai tegul nusirašinėja, nes man gėda prieš juos.

Konsultacijai atėjęs berniukas pasako, kad tokia ir tokia tema jam reikia parašyti darbą, bet jis nelabai suprana, apie ką čia rašyti. Aš paskaitau temą ir suprantu, kad pati nifiga nekertu ir neįsivaizduoju, apie ką rašyti, todėl klausiu jo: "O kaip Tau atrodo, ką turėtum tokia tema rašyti?". Jis man papasakoja trumpai, aš jam atsakau: "Taip, man atrodo, kad ir aš apie tai rašyčiau..." Konsultacija baigiasi, pasisuku į rašančius. Merginos puola slėpti špargalus, vienas vaikinas viską išsidėliojęs priešais save nusirašinėja vistiek. Kadangi kabinete yra ir dar kita dėstytoja, nusprendžiu parodyti, kad taip negalima, prieinu prie jo, susirenku šperas ir pasiimu. Pasakau: "Pats kaltas, kad nenorėjai paslėpti, kai mane pamatei." Merginai, kuri ramiai susirinkinėja iš visų kitų merginų šperas, padedu varnelę, tipo "numažinsiu pažymį", taip pat jai tyliai pasakau: "Nepergyvenk, išlaikysi".

Sapno eigoje už univero langų vyko kažkokie mirties ritualai, buvo kapinės ir pan. Kodėl, kai tik sapnuoju savo univerą, šalia jo būna kapinės arba eina laidotuvių ceremonija, arba dar kažkas :(

Taip pat nesuprantu, kodėl aš kartas nuo karto sapnuoju (kaip ir dabar, beje), kad einu į tuliką, o ten be paprastų kelių tualetų - ištisos vonios, tualetai, dušai ir krūva mergų, nėra vietos, kažkur užsikimšę, kažkas taškosi, negaliu savo tikslo įvykdyti:)

Grrr....nu ir sapnai lievi pas mane.