Vis dar esu pora ir gyvenu kartu su A, tačiau, kur beeitume, mus nuolat persekioja kažkokia rusaitė, kuri pakabinusi akis į A ir nepalieka ramybėje - siuntinėja ir palikinėja jam raštelius, palikineja lūpdažiais parašytus užrašus ant stiklo, priėjusi kimba jam į parankę, tiesiogine to žodžio prasme eina aplink jį, sukioja ratus aplink mūsų mašiną ir kitaip užknisa.
Kartą, grįžtu namo ir matau vaizdelį - A sėdi apsikabinęs su rusaite ir ji jam kalba: "Tik neik į darbą, būk su manim, savo tinklalapio nedaryk, mums reikia praleisti laiką kartu, darbai negali trukdyti mūsų santykiams, reikia viską daryti kartu." ir pan. A atsisuka į mane ir sako: "Nuo šiol ji bus mano nauja mergina, o su tavim skiriamės." Aš išsižioju ir sakau jam: "Tu gal išprotėjai, pažiūrėk, ji gi tau netinka!! Оuk ji kažkokia maniakė, ji neduos tau ramybės ir laisvės, ji kaip prielipa neatstoja nuo tavęs, ji uždusins tave su tokiu charakteriu!!!"
Bet A į tai nesureaguoja ir lieka prie savo sprendimo. Vaizdas persikelia į A tėvų namus. Ten mes įeinam visi trys ir A sako mamai: "Su [sapnuotoja] išsiskyriau, o čia yra mano nauja mergina." O mama tuo metu laikė ir jau tiesė man tapkes, kurias visada duoda, kai ten nueinu. Bet išgirdusi šiuos A žodžius, pasisuka į rusaitę, ir sako: "A, tai tu nauja mergina, tai va, imk tapkes." Truputį šokiruojuosi ir susinervinu, tai bent:))
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
No comments:
Post a Comment