Vėl šautuvai ir vanduo

Su puske atvažiavom į stadioną, ten turėjo vykti kažkoks renginys, tačiau pro visus įėjimus pradėjo eiti kažkokia organizuota, spalvotai apsirengusi grupė su ginklais. Minia, esanti stadione, pradėjo panikuoti, bėgti iš stadiono. Mes su puske, kad nepatektume į tą mėsmalę, išėjimo pradėjome ieškoti kažkokiuose koridoriuose, ne žiūrovams skirtose patalpose. Tose pačiose patalpose pasirodė spec. padalinys arba kareiviai. Nežinau, kas tiksliai, bet vyrai buvo aukšti, užsikačialinę, juodai apsirengę ir su automatais. Jie spalvotos grupės ieškojo ir juos šaudė grupelėmis, viens kitą pridengdami. Viena iš kareivių grupelių prigriebė mane, tiksliau vienas iš tų kareivių ir liepė niekur nesitraukti nuo jo. Jis paaiškino, kad spalvotieji ieško manęs, daugiau nieko nesakė. Taigi, keliavom mes tais koridoriais ir kambariais, mačiau kaip jie šaudosi, kaip kareivis vis mane spaudžia prie sienos, kad tik netapčiau niekieno taikiniu ir saugo. Kol galų gale kažkaip neatsidūriau spalvotųjų rankose. Jie į mane nešovė, tačiau jiems reikėjo mano batų, mat prie jų pado buvo priklijuoti kažkokie maišeliai su kažkokiu vandenuku juose. Jiems reikėjo tų maišelių. Batų man nemovė, tačiau stengėsi mane nusitempti kartu. Atsidūriau dar vienoje mėsmalėje - aplinkui spalvotieji šaudosi, kažkur tarp jų blaškausi aš, juodoji grupė juos šaudo, vėl kažkaip atsiduriu tarp juodų, vienas iš jų mane išstumia į lauką ir liepia bėgti prie mašinos bei važiuoti iš čia. Taip ir padarau.

Miegu ant kažkokios sofkutės ir prasibudinu nuo to, kad kažkas eina tarp manęs ir sofos krašto. To kažko aš išsigąstu, nes tas kažkas pasirodo lyg ir mano katė, bet su kampuota uodega ir vietoj priekinių letenų vėžio žnyplės. Pašoku nuo sofkutės, mąstau - spiegti man čia dabar ar ne, išsigąstu. O mano katytė-nekatytė žiūri į mane nesuprasdama, kodėl aš bijau jos ir eita artyn manęs draugauti. Paglostau ir atsiduriu vidury vandenyno. Jame plaukioja valtelė, o aš ir dar pora žmonių vandenyje plaukiojam. Prie manęs priplaukia kažkokia žuvis, kuri sapne yra noname, tačiau pabudusi pagalvojau, kad labai panašu į delfiną, nors sapne tai nebuvo delfinas, o buvo kažkas, ko aš nežinojau - plėšri žuvis ar ne. Tai žuviai aš įsikibau į peleką, tikėdamasi paplaukioti, tačiau to, ką ji padarė, nesitikejau - žuvis staigiai nėrė gilyn, bet tokiu dideliu greičiu, kad nemaniau, jog tai įmanoma. Įsikibusi į jos peleką laikiausi vos vieną akimirką, o kai jį paleidau, jau buvau giliai giliai. Greitai išplaukiau į paviršių.