Maža sesutė

Gyvenu kažkokiam kaime ar pan., aplinkui pievos, laukai, dideli namai, ilgi tiltai, upė. Gyvenu su tėvais, broliu ir mažyte sesute. Už ilgojo tilto išeiti gali tik vyrai, "mergaitėms negalima", mūsų ten eiti neleidžia. Vieną dieną paimu savo mažą sesutę už rankos ir, nors galvoje aidi žodžiai "mergaitėms negalima", einu su ja per ilgąjį tiltą. Kitoje tilto pusėje nieko labai skirtingo nėra, bet vistiek esu nedrąsi, saugau sesutę, einam atsargiai, prireikus, priglundam prie žemės arba pasislepiam už medžio. Prieinam sodybą. Ten namas, daržinė, šulinys, sodelis su jau užaugusiais medžiais, būda, šuo, senas vyras ir jaunas vyras. Pritūpusi pasislepiu už medžio, sesutė šiek tiek už manęs, bet senasis vyras mane pamato ir artėja link manęs. Rankoje jis laiko spirito butelį, tiesia jį man ir klausia, gal norėčiau išgerti? Aš galvoju, jog "juk negalima gryno spirito gerti"...