Klasiokai, dinkit iš mano sapnų :(( Kriminalai ir šaudynės, dinkit irgi!!!
Su dar trim klasiokėm eidavom žudyti draugų/pažįstamų. Scenarijus būdavo toks pat - ateinam pas kažką į svečius pavalgom, tada kažkuri iš mūsų nužudo žmogų (man pačiai neteko) ir išeinam. Dzin liudininkai, dzin pirštų antspaudai. Dvi mergas nužudėm (nesapnavau to, bet žinojau, kad taip buvo), atėjom pas trečią. Ji sirguliavo, tai su mumis nevalgė. O mes valgėm sriubą su daug daug vištos joje. Tiesa, man nebuvo apetito, nes aš lyg iš dangaus nukritusi jaučiausi ir svarsčiau, ką čia veikiu... Kai visos baigė valgyti ir atėjo eilė žudyti, aš paklausiau - o koks tikslas žudyti? Nei ji mums kažką padarė, nei šiaip blogas ar šlykštus žmogus. Buvau užmėtyta nesuprantingais žvilgsniais. Pasakiau, kad aš prie šito neprisidedu, todėl pati tikrai neisiu žudyt. Todėl viena klaisiokė nužudė ir mes išėjom namo. Pakeliui diskutavom, kam taip daryti. Mačiau, kad neįrodysiu, todėl pasukusi į savo kiemą žinojau, kad mane tuoj nušaus už nesupratimą. Kaip tik tą akimirką prieš iššovimą aš atsisukau ir mačiau, kaip kažkoks vyras paspaudė gaiduką ir kukla sulėtintai lyg Matricoj skrieja į mane. Išsisukau iš jos ir parėjau namo. Namie galvojau, kad pizda - nužudėm žmones, pirštų antspaudų pilna, liudininkų pilna, policijai dabar nei prisipažinti ir išduoti klasiokes, nei neprisipažinti, tikintis, kad per fuksą išvengsim.
Trečioji mergina labai sunkiai, bet išgyveno. Viena iš klasiokių atėjo pas mane pagalbos prašyti (nežinau kokios), nes mūsų byla labai sparčiai judėjo į priekį. Mane apklausai iškvietė mentas. Prieš tai nuėjau į žudymo vietą ir nusivaliau savo lėkštės pirštų antspaudus.
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
No comments:
Post a Comment