Ieškoma. Buvo labai liūdna sapnuoti

Aš nežinau, ką mes prisidirbom, bet su buvusia klasioke pabėgom nuo spec. būrio, kuris buvo mus suėmęs. Konkrečiai pabėgom nuo dviejų mentų - užsikačialinusio, didelio juodaodžio ir baltaodžio. Ėjom su ja pėsti iš vieno miesto į kitą ir galvojom, ką dabar daryti ir kaip gyventi, kai esi ieškomas. Nieko labai gudraus ir įdomaus nesugalvojom. Atrodė, kad gręsia benamių gyvenimas. Nuėjom į bažnyčią su daug žmonių ir keistu kunigu. Kunigas pasiūlė mums eiti į Milaną, maždaug, ten galėsim rasti ramybę ir policija neieškos. Gulėjau bažnyčioj M glėby ir galvojau apie Milaną ir kaip pereiti sienas... Tuomet parėjau pas tėvus namo, buvo tik tėtė, klausiau, ką daryti, jei pagaus, o jis sako - meluok, prikurk kažko. Sakau - meluoti? Sako - na kartais šiame gyvenime meluojama ir tai padeda - meluok. Išėjau į jaunimo susibūrimo vietą - pastatą, saugomą panterų. Pasirodo, jame daug ieškomų buvo, tik dauguma už mažesnius nusikaltimus (niekaip neprisimenu, ką mes tokio padarėm). Tie ieškomi net turi savo atskirą kambarėlį - kai pavojus, tuomet jie ten susiburia ir laukia, kol praeis pavojus. Pavojaus sulaukėm ir šį kartą. Spec. būrys įsiveržė į teritoriją, patikrino ir mūsų nerakinamą kambarėlį - o čia gi - visi vienoj vietoj, kokia laimė. Į kambarėlį įėjo ir negras, nuo kurio aš pabėgau. Mačiau, kaip piktai jis į mane įsispoksojo - matyt savo pabėgimu mes pridarėm nemalonumų. Visi buvom suimti ir nuvesti į kitą kambarį, kuriame laukėme, kol mus išveš. Kadangi nusikaltimo neprisimenu ir nei kiek nesijaučiau blogai dėl to, kad pabėgau, prisiminiau tėtės patarimą meluoti - bandžiau sugalvoti, ką galima meluoti, kad išsisukčiau kuo lengviau. Nusprendžiau, kad jei bus liudininkas kažkoks mano melagingų parodymų, tai manim labiau patikės, todėl atsisukau į kartu suimtą klasiokę ir tyliai jai į ausį sakau "susitariam dėl vienodų parodymų - kai mes antradienį pabėgom, tai tipo susitikom trečiadienį ir abi kalbėjom, kaip gailimės, kad pabėgom, dabar baisu ir dar labiau prisidirbsim, geriau einam pasiduoti. Bet pasiduoti tipo nespėjom, nes va dabar suėmė." Ji sutiko ir dar garsiai sako: "jo, jei dar ką nors sugalvosi, tai tariamės, kol yra laiko, dėl vienodų parodymų". Aišku, visi kiti suimtieji į mus atsisuko, kai kurie juoktis pradėjo, maniau, kad trenksiu jai į veidą.
Aš buvau basa ir norėjau apsiauti, todėl priėjau prie mūsų kambario saugančių sargybinių, nutaisiau liūdną veidą ir paprašiau, kad man leistų grįžti į kambarį pasiimti tapkyčių. Leido :D Išėjau į tą kambarį, apsiaviau tapkytes, dar savo rankinuką pasiėmiau ir kažkokiai pažįstamai sakau - va Tau M tel. nr., paskambink jam ir pasakyk, kad mane suėmė.
Vaizdas areštinėj ar kažkur pan. Sėdžiu, neturiu, ką veikti, ateina M ir sako "einam pasportuoti", "einam". Užlipom į persirengimų salę, matau, kad sporto salėj daug vyrų - dauguma kilnoja štangas. Mes su M ketinome muštis kažkokio kovų meno. Kol jis persirenginėjo, man patarė - Tu drąsi, nenori vyrų akis paerzinti? :) Sakau - noriu :) ir nusirengiau iki kelnaičių ir liemenuko. Gana demonstratyviai įėjau į salę, kurioje milijonas akių dabar spoksojo į mane, pabučiavau savo vyrą ir pradėjom treniruotę.
Po jos nusprendžiau, kad dar reikia broliui pasakyti, jog mane suėmė, todėl aš vėl išėjau/pabėgau :D Susitikau su broliu, pasakiau, o jis man sako "va, matai, ten mentai, eisi pasiduoti?" "Jo, -sakau, - man bus geriau, jei laikysiuos savo parodymų, kad gailiuosi", todėl atsisveikinau su juo ir iškėlusi rankas priėjau prie mentų. Jie iš toliau į mane dėmesį atkreipė, ne todėl, kad būčiau jiems pažįstama (manęs gi ieškojo ne paprasti mentai, o spec. būriai visokie), o todėl, kad ėjau link jų iškėlusi rankas. Priėjusi pasakiau, kad aš esu ieškoma ir noriu pasiduoti. Mane prispaudė prie sienos, iškraustė kišenes, kuriose buvo ir pažymėjimas. Vienas mentas jį išėmė ir skaito - kažkokių ten -fu kovos menų meistrė. Sako "tu esi mirtinas ginklas, jei turi tokį kovos menų laipsnį, tu esi tikra, kad nori dabar pasiduoti? Mes juk čia kitą operaciją atliekam", "jo, tikra, sakau".