O tikslas koks?

Kryžkelėje, aplink kurią išsidėstę namukai su kambariais, o tuose kambariuose gyvena bei aplinkiniuose bariukuose ir ant suoliukų stumia laiką įvairūs mano ir M pažįstami, manęs laukia M su puokšte rožių-lelijų. Ateinu ir mes vienam iš kambariukų užsiimam lovą. Tuomet M dingsta, o aš žinau, kad turiu jo laukti su rožėm-lelijom toje pačioje kryžkelėje, nes jei nelauksiu ten, M atsitiks kažkas blogo. Todėl gan ilgai stoviu su gėlėm ir jaučiu užjaučiančius pažįstamų žvilgsnius bei šnabždesius, kad "vargšelė aš", nes M negrįš. O aš žinau, kad grįš, todėl laukiu. Ir sulaukiu.
Grįžtam į vieną iš kambariukų ir nusprendžiam, kad norim geresnės lovos, todėl Vidmantas išsikrausto į kitą vietą, o mes gaunam geresnę lovą ir išeinam į metro tunelius.
Tuneliuose yra keletas rūšių: tokie kaip mes - žmonės, taip pat zombiai, kurie kaip prielipos sekioja iš paskos ir bando kąsti, kas yra gana pavojinga ir užknisa, bei kūnus turinčios sielos, kurios medžioja žmones ir viena ranka juos pasmaugia arba jiems kanda. Pirmenybę žudymui tokios sielos teikia siauraakiams azijiečiams, tačiau jei tokių neranda, puola ir kitokius žmones.
Su M lekiam tamsiais tuneliais su mase žmonių, zombių, lavonų ir sielų ir norim pasiekti kažkokį tikslą. Bet kvaili zombiai, bei šiek tiek už juos protingesnės, o tuo pačiu ir greitesnės bei pavojingesnės sielos, mums trukdo, vis pastoja kelią ir pan. Tikslas jau netoli, tačiau vos atsispardžius nuo lėto zombio, prie mūsų dideliu greičiu priskrenda siela ir staigiai viena ranka čiumpa M už kaklo smaugti. Nepavykus sielos nustumti, parodau jai į šalia mūsų esantį europietiškos rasės žmogų (visai ne siauraakį) ir sakau: "Žiūrėk, jis siauraakis!" Taip sielą pavyksta apgauti, ji paleidžia M ir puola kitą žmogų. O mes atsispardę nuo zombių, bėgam link jau netoli esančio tikslo.