Filmas mane apgavo

Pirmas sapno sapnavimas ("peržiūrėjimas"):
Sėdžiu kambaryje ant jūros kranto su 7-10 žmonių kompanija, kurioje taip pat yra ir M, jo brolis su žmona, dar keletas vyrų ir graži juodaplaukė mergina. Visi apsirengę maždaug 75-ųjų stiliaus drabužiais, to meto šukuosenos, ūsai... Juodaplaukė mergina įsimylėjusi M brolį. Na ne be reikalo - jis anksčiau yra išdykavęs su ja, o dabar, kai žmona šalia, bando parodyti juodaplaukei, kad viskas baigta, tačiau tai rodyti reikia švelniai, kas labai erzina M žmoną. Pats M brolis nežino, kodėl reikia švelniai, taip jaučia. (Aš sapne irgi dar nežinau dėl ko švelniai, bet vėliau sužinosiu ir paaiškinsiu.) M yra šios kompanijos vadas, bet kadangi kompanijoje "horizantali valdymo struktūra", tai stengiasi to nerodyti.
M brolis duoda man nuotraukų albumą iš Kretos, kur atostogavo su žmona, viskas labai gražu, pavartau, patinka.
Juodaplaukė dingsta.
Pro langus ir duris iš jūros pusės automatais pradeda į mus šaudyti maždaug tokio paties dydžio kompanija. Mūsiškiai slepiasi už baldų, atsišaudo atgal, sužeidžia ar nušauna ne vieną iš jų, todėl kompanija pasišalina, o mes sėdim toliau. Sužinau, kad mes esam viena kiečiausių kompanijų ever, pasirodo. Vyrai labai stiprūs, o moterys gudrios.
Staiga į mūsų kambarį įsiveržia vėlgi ginkluota ta pati šaudžiusi kompanija, liepia mums ramiai sėdėti ir nebandyti siekti ginklų... Jie su savimi atsineša ir mažus krokodiliukus (daug) ir grąsina mums jais. Toje kompanijoje į kambarį paskutinė įeina ir juodaplaukė....ginkluota. Mūsiškiai nustėra, bet juodaplaukė mirkteli, duodama suprasti, kad ji neleis mūsų žudyti ir kad bet kuriuo momentu būtume pasiruošę griebtis ginklų ir gintis. Kažkurią minutę juodaplaukė nukreipia savo kompanijos dėmesį ir mes visi griebiamės šautuvų, granatų - išsprogdinam, iššaudom atvykėlius bei krokodilus, juodaplaukė mums padeda (štai todėl ir reikėjo švelniai, kad ji kitai grupuotei priklauso ir gali arba supykti, arba padėti mums) ir vėliau lieka su mumis.

Šiek tiek prasičiuchinu ir suprantu, kad mane kelia M, kuris galiausiai sako: "Žadinu šiek tiek, bet nekelsiu", "Kodėl?" - klausiu, "Na labai jau meiliai sapnuoji, kalbėjai pro sapnus: "Tiek vyrų šiame kambaryje, tai kuris duos bučiuką?"", "Xaxa, ateik pas mane į sapną, aš susapnavau filmą, parodysiu Tau jį iš naujo visą:)))". M ateina į mano sapną ir žiūrim sapną iš naujo :) (Jei tik būčiau žinojus, būčiau nežiūrėjus.)

Pradžia tokia pati:
Sėdžiu kambaryje ant jūros kranto su 7-10 žmonių kompanija, kurioje taip pat yra ir M, jo brolis su žmona, dar keletas vyrų ir graži juodaplaukė mergina. Visi apsirengę maždaug 75-ųjų stiliaus drabužiais, to meto šukuosenos, ūsai... Juodaplaukė mergina įsimylėjusi M brolį. Na ne be reikalo - jis anksčiau yra išdykavęs su ja, o dabar, kai žmona šalia, bando parodyti juodaplaukei, kad viskas baigta, tačiau tai rodyti reikia švelniai, kas labai erzina M žmoną. Pats M brolis nežino, kodėl reikia švelniai, taip jaučia. (Jau žinau, kodėl švelniai, juk jau antrą kartą sapnuoju.)M yra šios kompanijos vadas, bet kadangi kompanijoje "horizantali valdymo struktūra", tai stengiasi to nerodyti.
M brolis duoda man nuotraukų albumą iš Kretos, kur atostogavo su žmona, viskas labai gražu, pavartau ir staiga mane įtraukia albumas į Kretą!!! Atsiduriu vandenyje, jūroje. Netoli manęs plaukioja Mer, M brolis irgi nardo kažkur toliau, o M poilsiauja ant kranto. Negana to, jūra žiauriai gili, o aš rankose laikau keturis butelius vyno. Iš to netikėtumo, kaip aš čia atsiradau, jaučiu, kad pradedu skęsti, todėl du butelius perduodu Mer. Vietoj to, kad jai perduočiau, jie nukrenta į dugną ir liepiu Mer panerti ir ištraukti, o pati tuo tarpu su dar dviem buteliais kapanojuosi toliau. Mer paneria, bet išnėrusi sako, kad nerado. Aš jau jaučiu, kad man basta, turiu mesti likusius butelius arba paskęsiu. Bet nemetu butelių, kad nesibartų M ir jo giminė! Jaučiu, kad kojų pirščiukai jaučia žemę, todėl jei nustosiu panikuoti, galiu tiesiog papraščiausiai atsistoti ant žemės ir nebeskęsti, bet dėl pačiai nesuprantamų priežasčių to nedarau (gal išgąstis, kaip aš čia atsidūriau, nors man nebūdinga tokius kvailus išgąsčius savy laikyti, kai mirtis ateina:)).
Grįžtu į kambarį, iš kurio buvau įtraukta į Kretą.
Juodaplaukė dingsta.
Pro langus ir duris iš jūros pusės automatais pradeda į mus šaudyti maždaug tokio paties dydžio kompanija. Mūsiškiai slepiasi už baldų, atsišaudo atgal, sužeidžia ar nušauna ne vieną iš jų, todėl kompanija pasišalina, o mes sėdim toliau. Sužinau, kad mes esam viena kiečiausių kompanijų ever, pasirodo. Vyrai labai stiprūs, o moterys gudrios.
Staiga lauke vėl prasideda triukšmas, šaudymąsis. Dalis mūsų griebia šautuvus ir slepiasi už baldų, kita dalis patys pavirsta ginklais ir laukia įsiveržimo į namus nesislėpdami. Aš taip pat pavirtau žmogumi - granata (išvaizda nepasikeičia, tik pats faktas toks :D). Į namus įsiveržia mūsiškis, atsinešęs su savimi juodaplaukę ir griūna ant sofos, ant kurios aš sėdžiu, visi mes jį pradedam varyti nuo sofos į kitą kambarį, nesugebu paaiškinti, kad aš sprogsiu, kai jie įsiverš, tiesiog vos ne vos mes juos išvarom į kitą kambarį. Mes jau žinom, kad juodaplaukė yra kitoj gaujoj, bet iš tikro ji perėjo pas mūsiškius, tik ta gauja dar to nežino. O perėjo, nes įsimylėjo M brolį.
Priešai įsiveržia ginkluoti ir su krokodiliukais. Kažkodėl mes nešaudom ir nesiginam, todėl mūsų vadui (M) jie beda į smegenis kažkokį virbą ir pažeidžia jo smegenis, taip pat paleidžia krokodiliukus, kurie mus kandžioja. Šiaip ne taip apsiginam ir išvejam juos visus. Prieinam prie M...... Jo brolis pasilenkia, klausia, ar viskas gerai, o M atsako: "Matėt kaip buvo? Pykšt pokšt" - pasakoja ir maskatuojasi visas kaip vaikas... Supratom, kad smegenų pažeidimas atsiliepė ir M grįžo į vaikystę... Išsinešam jį.

Prasičiuchinu, pasakoju M, kad ne toks filmas buvo...