Va taip tai aš nežaidžiu! Kur mano gelbėjimo komanda?

Gruodžio vidurys. Esu autobuso stotelėje šalia Vilniaus oro uosto kažkokio naujo didelio terminalo. Skrisiu į Ispaniją, ten turiu susitikti su M. Tačiau ką tik nesuspėjau į autobusą, kuris nuveš mane į reikiamą vietą šiame dideliame terminale, o kitas dar negreitai, nežinau, kada mano lėktuvas, bet man atrodo, kad nespėsiu su kitu autobusu, todėl grįžtu į miestą iesškoti taxi. Klaidžioju gatvėm, taxi nerandu, o taxi tel. nr. nežinau... Galų gale randu vieną stovintį taxi automobilį. Vairuotojo nėra, bet šiek tiek man pamindžikavus šalia mašinos, jis pasirodo su draugeliu tiesiai iš aludės... Sėdu priekyje, gale sėda girtas vairuotojo draugas. Vairuotojas linksmutis....daveža mane iki oro uosto, paleidžia, o aš jau žinau, kad pavėlavau, bet vis dar blaškausi, na gal dar įleis, gal dar nepakilo... Bet idiotiškas oro uostas, nieko neįmanoma suprasti! Tik barai, kavinės, liftas, o kur registracijos, kur??? Neradusi suprantu, kad lėktuvas jau turėjo išskristi... Grįžtu namo. Bet ten per žinias išgirstu, kad lėktuvas vėlavo pakilti ir vis dar nepakilęs :))) Susirenku lagaminą ir atgal į oro uostą!

Sapnas nusikelia į Ispaniją. M, kur Tu?.. M nėra, tik žinau, kad jis kažkur..važiuoja pasitikti manęs. Tuo tarpu aš susipažįstu su ragana. Ji parodo man, kur jos namas ir nueina. Aš smalsiai nužygiuoju prie jos namo...kiemelis atitvertas tvora, žvalgausi pro ją. Įeinu į vidų. Kieme ragana kažką verda katiliuke. Pasako man, kad viršutiniame aukšte gyvena karalaitė ant žirnio, pirmajame aukšte gyvena mergaitė, daugiau nieko nesako. Pasuku link namo, pirmiausia noriu užlipti pas karalaitę, tačiau beieškodama laiptų pamatau purvinus ir voratinkliuotus laiptus žemyn, į rūsį. Klausiu raganos, kas ten, atsakymas, kad "ai, ten pelenė gyvena". Man būtinai prisireikia nueiti pas pelenę, todėl leidžiuosi baisiais, purvinais laiptais, o pelenės niekaip nerandu :( Čia gal spąstai man? M, kur Tu???