Kova už išlikimą

Sapnavau, kad esu kareivė. Dviejų šalių kareiviai suvaryti į sporto salę - pusėj salės vienos šalies, kitoj pusėj - kitos. Sporto salė apjuosta siena, kurią saugo sargybiniai, bet tarp salės ir tos sienos dar yra kiemas. Sėdi visi toj salėj, spaudžiasi prie sienų, lenda vieni už kitų - niekas nenori būti priekinėse linijose. Nėra kažkokio rimto šaudymosi, bet vienas kitas kareivis vis iššauna į priešininkų pusę dėl silpnų nervų. Aš taip pat slepiuosi už kažkieno nugaros. Staiga priešininkai pradeda trauktis nuo įėjimo, ten pamatome lėtai atvažiuojantį tanką. Ta proga aš nusprendžiu išlipti per langą ir būti šalia salės, o ne jos viduje. Atrodo, kad vienintelė esu tokia protinga. Pažiūriu pro langą į vidų, tankas iššauna į stiklo pusę - xaxa, tiesiai į langą, pro kurį, žiūriu :)) Greitai pasitraukiu, tanko "šovinys" - teniso kamuoliuko ir lengvumo dydžio piška kažkokia:)) Ji išdaužia langa ir atrieda kažkur prie manęs - pasitraukiu, sprogsta, jei tai galima pavadinti sprogimu. Iš paskos atlekia dar pora piškų, tuo tanko misija ir baigiasi. Kareiviai viduje dar truputį pasišaudo (tie, silpnų nervų) ir pradeda skirstytis, nes gaunam žinią, kad valstybės sudarė taikos sutartį. Na bet juk valstybės yra valstybės, o karo laukas su silpnų nervų kareiviais taip paprastai negali dingti. Kol vieni kareiviai skirstosi, silpnieji vis dar pasišaudo - ne specialiai, iš išgąsčio, pvz. eina eina vienas, iš už kolonos išlenda kitas, abu išsigąsta, pakelia šautuvus ir pykšt - kas pirmesnis, tas laimėjo.
Kai visi išeina iš salės, savo snapą pradedu kišti ir aš, bet staiga panosėj tratatatatata!! kažkas šaudo! Pasirodo čia kažkoks kareivėlis - mano draugelis šaudo į sieną visus šovinius ir sako man "iššaudysiu viską, kad jie matytų, jog aš nebekeliu pavojaus ir į mane niekas nešautų". Pagalvoju, kad aš ne tokia durna ir geriau jau vilksiu šautuvą pažeme, tipo nekeliu pavojaus, bet jis bus su šoviniais dėl viso pikto. Taigi mano draugelis nueina, o iš salės paskutinieji išeina civilis vyras su kūdikiu ant rankų, klausia, ar jau saugu, pasiūlau eiti kartu su manim, jei ką - apsaugosiu, nors iš tikrųjų mintyse galvoju savanaudiškai - kas šaus į vyrą su kūdikiu, o aš šalia, tai gal ir į mane nešaus. Matosi pavieniai šaudymai, taip pat matau A1, jis bučiuojasi su savo mergina, kuri yra iš Rygos ir sako jai "pas mane dabar nesaugu, kol kas grįšk į Rygą". Man paskambina A ir sako, jog per žinias dar rodo, kaip vienas kitas kareivis šaudosi ir klausia, kodėl jie taip elgiasi, juk valstybės jau taikos sutartį paskelbė. Paaiškinu jam, kad žmonės šaudosi ne dėl valstybių, o saugodami savo gyvybę, norėdami išlikti - panosėj pasitaikius priešininkų kareiviui galima gaišti laiką ir pradėti su juo kalbėti, jog mums neapsimoka šauti vienas į kitą ir abu liksime gyvi, bet per tą laiką kol tu būsi toks geras ir rėši kalbą, kitas kareivis iš išgąsčio Tave nušaus pirmą sekundę, štai todėl visi ir šaudo vienas į kitą - tik dėl savęs, o ne dėl patriotizmo ar dar kažko.