Visi nori padaryti iš manęs psichę?

Rytoj mes (tėtė, mano vaikinas, aš ir Virgilijus Noreika:D) ketinome persikraustyti į Kaliforniją, mama turėjo prisijungti vėliau. Buvo suplanuota, kad šiandien kraunamės daiktus (na bent jau aš, nes panelė iki šiol nepradėjo krautis), o rytoj anksti ryte, na kokią pusę penkių, penktą, mašina išvažiuojam į Amsterdamą, iš kurio skrisim į Kaliforniją.

Vakaras, lakstau tarp lagaminų, neatsirenku, kuriuos daiktus dėtis, kuriuos palikti - laiko nėra, greitai prasidės išleistuvių vakarėlis. Daiktų tiek daug, vietos nėra... Mano vaikinas žaidžia prie kompo.
- Kodėl Tu nesikrauni?
- Aš niekur nevažiuosiu.
- Kaip tai nevažiuosi?? Juk kraustomės kartu!
- Aš nesikraustau, lieku čia, mes taip nesitarėm.
- Kaip tai nesitarėm?????
- Aš niekada nenorėčiau kraustytis, iš kur Tu ištraukei, kad kraustysiuos kartu?
- Aš neištraukiau, juk mes kartu tai ir nusprendėm, susitarėm!
- Ne, aš lieku čia.
- Nekenčiu Tavęs! (:D)
Ir išlekiu į savo išleistuves.

Vakarėlyje žmonių labai daug, jis, berods, dar ir labai vykęs - pilstomės mėlynais dažais, tuomet rengiamės, einam į dušus, tik man neduoda ramybės mintis dėl vaikino. Nesuprantu, kas jam užplaukė? Kaip tai jis lieka? Juk mes kartu viską planavom, tarėmės, juk kartu gyventi galvojom! Ir staiga man blyksteli mintis - juk tas vaikinas, kuris sėdėjo prie kompo, yra visai ne mano vaikinas, jis mano buvęs - aišku, kad su juo niekada nesitariau dėl jokios Amerikos, o dar ir užrėkiau, kad nekenčiu jo, blyn! O tai kur M????????????

Griebiu telefoną, ketinu skambinti M, bet tuo metu matau įeinantį skambutį. Skambina V. Noreika.
- Labas, jau pusė dviejų nakties, jau kelkis, išvažiuojam.
- Laba diena. Koks dar pusė dviejų? Dar gili naktis, išvažiuosim ryte, aš dabar miegu, be to iš ryto dar reikės pabaigti krautis daiktus.
- Mažyte, mes jau čia galvojam, kad būtų laikas...
- Koks dar laikas, juk dabar pusė dviejų! Išvažiuosim penktą, susiskambinsim tada, gerai?
- Nori, aš Tau dainą padainuosiu... [Virgilijus Noreika į telefono ragelį man pradeda dainuoti dainą. Pykstu, man reikia rasti M, o pasiųsti na Noreikos nėra kaip, jis juk suaugęs (:D) ir mūsų laukia ilga kelionė kartu, reikia stengtis gerai sutarti].
- Labai gražu, bet klausykit, sakau jums tiesą - aš dabar esu tūse visa šlapia ir su mėlynais dažais, mano tašės nesukrautos ir aš nerandu savo vaikino, o mes kalbam jau pusantros valandos! (?) Man tikrai reikia baigti pokalbį ir ruoštis išvykimui.
- Bet žinok, aš labai gerai pažįstu ir Tavo mamą, ir tėtį...
Man prasideda panika ir tuos prasidės isterika. Metu ragelį ir staiga atsirandu tėvų namuose. Mama sėdi su kaimynėm, kalba.

- Kaip aš čia papuoliau???
- Kaip tai kaip papuolei, tūsinaisi kelias paras, tai tėtė tik prieš porą valandų Tave parvežė.
- Niekas manęs iš niekur neparvežė! Aš tūsinausi tik kelias valandas ir šiandien yra išvykimo naktis, apie kokias Tu čia paras kalbi?? Ir manęs niekas iš niekur nevežė, aš ką tik stovėjau tūso vietoj ir staiga atsiradau čia, kaip aš čia atsiradau???!!! Kur M??? Tai jis važiuoja su mumis ar ne??

Labas rytas. Atsikėliau visai susinervinusi:)))