Smegenų mutacijos

- R, atvežk man mano šuniukus.
- Atvežiau, pasiimk iš bagažinės.
Stora tetulė atidaro bagažinę, kurioj keturi gražūs šuniukai. Nebeilgai, staiga jie pradeda keisti formas, skleidžia kažkokius garsus.
- Kas čia vyksta dabar??!!!!!!
- OMG, jie mutuoja į pabaisas kažkokias????
- Siaubas, kas čia atsitiko, ką daryt? Ką daryt? Uždaryk bagažinę!!!!!!
- Nedarysiu, apipilsiu juos karštu aliejum, - tetulė neša keptuvę su kepamais kotletais ir aliejum.
- Nepilk, išprotėjai, juk čia šuniukai!!!
Ji šliūkšteli aliejų su visais kotletais į pabaisas. Jau įsivaizduoju šuniukų mirtį, tačiau staiga mutacija baigiasi ir šuniukai vėl tampa normalūs.
...
- Na tai paliksiu juos Tau porai dienų.
- Gerai.

Dirbu Lietuvos - Kinijos IT kompanijoj. Šias kelias savaites mes turim kolegų iš Kinijos. Jie kažkokie keisti, kai kurie labai nervingi.
- R, kodėl Tu to nepadarei???
- Kam man tą daryti, juk tai ne mano darbas, kaip jums atrodo aš tai suorganizuosiu, tegul kinai tuo užsiima!!!
- Matai, kad niekas nesuorganizuota, daryk Tu. Kaip tai darysi?
Nubrėžiu lentoje apskritimą, padalinu jį į kelias dalis:
- Šį laiko tarpą skraidinsiu užsakymą, paskui paskirstysiu jį vietinimas.
- Ok, daryk.
Užsirašau ant lentos, ką turiu padaryti. Tačiau ateina kinas ir viską nutrina.
- Ką Tu čią įsivaizduoji darantis????
- Kaip ką, nutryniau seną šlamštą, man reikia lentos savo darbui!!! - Kinas netikėtai smarkiai susinervina.
- Kokį seną šlamštą, juk aš ką tik užsirašiau čia, ką man reikia padaryti :))))
- Nebegaliu aš čia būti, eina viskas na su tokia kompanija!!!! - Kinas nejuokais įsiutęs išeina. Visų akys į mane. O man pusiau šokas, pusiau juokas:
- Kaip jums patinka?? :))))
Tačiau vadovas ir vėl turi į ką besti pirštą:
- Nenuostabu, kad jis taip pasielgė, ką Tu jam pasakei?? Kodėl jam trukdai dirbti??
- Aš trukdau??? Jis nutrynė nuo lentos mano ką tik užsirašytą užduotį!!
Išeinu.
V pasigauna mane ir kviečiasi į KA susirinkimą.
- V, kodėl aš pirmą kartą girdžiu apie tokį susirinkimą, kas tas KA?
- Tai susirinkimas, kur žmonės pasiaiškina už laiką, kurį kartu dirbu, o kartu ir "kavą gėrė". Jie žymisi savo darbo grafikuose, kada tai vyko ir per mėnesį vieną kartą visi susirenka ir turi pasiaiškinti.
- Na aš irgi būna darbo metu geriu arbatą ir dirbu tuo pačiu metu, ar turiu žymėtis?
- Ne, Tau nereikia.
Susirinkimo salė pilna žmonių, pradedu nesuprasti, kodėl man nereikia. Susirinkimo vadovė kviečia po vieną žmogų, jis atsistoja salės viduryje ir pasiaiškina.
- Kristina (taip ta pati, su kuria keliavau), kas buvo x dieną x valandą?
- Aš tuo metu buvau išėjusi į koncertą, paskui grįžau į darbą.
- Gerai, galit sėstis.
- Dar norėčiau pranešti, kad aš valgau lavonieną.
- ??
- Štai pažyma iš gydytojo.
Pažiūrėjusi į pažymą susirinkimo vadovė išeina. Kristina sėdasi šalia manęs. Į pirmininko vietą sėdasi vyras.
- Panele, - kreipiasi į kitą Kristiną, kuri irgi sėdi šalia manęs. - Kodėl jūs nebuvot x dieną x valandą?
Panelė antra Kristina išprotėjusio žmogaus akimis pradeda kalbėti:
- Jeigu mane sunervina, aš pradedu valgyti ir lavonieną, ir gyvus žmones. - Šypsosi šiek tiek, bet vis dar nesveiko žmogaus veidu.
Salėje kyla sujudimas, kažkas juokiasi, kažkas šiaip burba. Pirmoji Kristina, kuri valgo lavonieną, pradeda visus tildyti:
- Siūlyčiau jums priimti tai rimtai, tylėkit!!! Jei norit iš čia išeiti gyvi ir sveiki, priimkit tą informaciją rimtai, žinau, ką sakau!
Tuo tarpu man nukrenta viena tapkė ir antroji Kristina siekia jos, kad pati apsimautų. Aš nenoriu jai to leisti, ir taip pat siekiu savo tapkės, tačiau pirmoji Kristina pliaukšteli man per sprandą:
- Atiduok jai, kitaip be kojos liksi!
Suprantu, kad rimtai aš čia tarp kažkokių mutantų sėdžiu, uf... Atiduodu tapkę.

Aš AH parduotuvėje, renkuosi maistą. Kažkoks negras nenutyli nepakalbėjęs:
- Matot, ši parduotuvė buvo populiaresnė, kai dirbo tie vaikučiai...
Šypteliu, nutyliu, nesuprantu, apie kokius vaikučius kalba, tačiau susidomiu.
Užlipu į ketvirtą aukštą:
- Džonai, gal žinai, apie kokius dirbančius AH vaikučius man kalbėjo negras?
- Taip, visai neseniai buvau prisamdęs daug mažų vaikučių. Jie parduotuvėje prieidavo prie žmogaus, paklausdavo, kokių maisto prekių jam reikia, patardavo ką pirkti, parodydavo, kur yra, kartais ir receptą atitinkamą pasakydavo. Dabar ruošiu antrą grupę, ją tuoj ir paleisiu į parduotuvę, einam.
Su Džonu nusileidžiam į kiemą. Mus supa namai. Staiga jis labai galingu, nežmogišku balsu taria:
- Visi manęs klausot.
Languose pasirodo žmonės.
- Aš pasiimu jūsų imperiją, aš tampu jūsų valdovas, paleidžiu vaikučius į parduotuvę, nuo šiol ji ir jūs man priklausote.
Nesuprantu, ką jis daro ir man tai nepatinka. Nepatinka ir gyventojams, jie pradeda eiti iš namų, bartis, piktintis. Kažkas prieina prie manęs ir paaiškina, kad Džonas turi didelių galių ir reikia galvoti, kaip jam pasipriešinti.