Zombieland

Persikėliau į svetimą miestą, susiradau darbą ir naujų pažįstamų jame, pas mane atsikėlė ir mano meilė. Patys geriausi kolegos išėjo iš darbo ir išsikėlė į kitus miestus, o mano meilė taip pat susirado darbą kitame mieste ir išsikėlė. Neprisimenu kodėl, bet su juo kraustytis kartu negalėjau, todėl likau šiam mieste, o jis išvyko.
Depresavotas gyvenimas buvo, todėl nusprendžiau bent jau pasidulkinti su kuo nors ir susiradau tam tikslui gerbėją. Man jis lyg ir nieko nereiškė, tačiau jis manim labai rūpinosi, šokinėjo kaip aplink saulytę, o ir pasimylėti mes nespėjom, nes...
...mieste paplito epideminis virusas - žmonės ir net gyvūnai mirdavo ir virsdavo zombiais. Padėtis buvo šokiruojantis - masiškais tempais visi aplinkui virto zombiais. Jie nebuvo labai pikti ir tik vienas kitas kaip išprotėjęs puldavo dar gyvus žmones ir vos tik grybštelėjęs juos paversdavo tokiais pačiais. Ir vis dėlto miestas zombiškėjo masišku greičiu. Kur nors einant ar važiuojant viešuoju transportu visi nesustodami ir nepasitikėdami dairydavosi vienas į kitą, nenorėjo vienas prie kito liestis ir vos tik "pakvipdavo" zombiu, žmonės panikuodami puldavo bėgti ir saugotis. Esant tokiai situacijai iš kito miesto manimi pasirūpinti grįžo mano meilė. Važiavome trise traukiniu - aš, mano meilė ir gerbėjas. Man davė ant nosies ir burnos užsidėti juodą guminį...na tokį daiktą, kurį dediesi, kai susergi gripu, Lietuvoj šiemet labai populiarus buvo. Nežinau kodėl jis buvo guminis ir dar pripūstas, tai vos laikėsi man ir vis krito, ir nežinojau, kam jo reikia, juk zombiu virsti, jeigu tau zombis grybšteli, tačiau žmonės buvo taip įsigąsdinę, kad ėmėsi papildomų apsauginių priemonių.
Staiga į traukinį įsiveržė masė zombių - vieni per duris, kiti išlaužė traukinio dugną. Visi pradėjo grūstis prie išėjimų ir bėgti. Deja, vos tik išlipus iš traukinio, mano meilė susmuko - miręs:((( Palikau jį gulintį, negalėjau nei prisiliesti, bei pabūti šalia - už minutės jis pavirs zombiu. Pasibaisėjusi ir išsigandusi gerbėjo buvau nutempta tolyn. Bėgom dviese lauku link namų, nukritau, jutau kaip mane kelia ir taip užsimaniau mylėtis! Bet nebuvo tam laiko, vieta netinkama, bėgom toliau. Naujam kvartale buvo ganėtinai ramu, tačiau vienas po kito vis prabėgdavo zombiai. Įsiveržėm į kažkieno butą. Stengėmės tyliai išeiti pro kitą jo išėjimą, tačiau virtuvėje bevalgantį pamatėme zombį. Jis ramiai į mus pažiūrėjo ir lyg davė suprasti, kad arba paskubėkit, arba aš pasikelsiu tuoj nuo stalo ir jūs būsit patys zombiai. Lėkėm per kambarius, užtikom negrų vergų krūvą!! Prasiveržėm pro juos, atsidūrėm lauke, o ten pjaunasi žmogus zombis su kiaule zombiu. Kiaulė kad rėkia "še tau, na na!" Pripjovė tą žmogų zombį, o mums pro juos kažkaip praeiti reikia, nes jie užstoja visą praėjimą. Maniškis gerbėjas pradėjo spardyti kiaulę. Pagal "planą" ji turėjo nukristi, tuomet mes ją būtume peršokę ir pabėgę. Deja kiaulė netyčia grybštelėjo gerbėjui koją, įpjovė truputį. Gal pati to nenorėjo, nes net atsiprašė. Pradėjau dar labiau raudoti ir palikusi gerbėją nubėgau viena.