Tai va, visiems būsimiesiems sapnams pranešu, kad nebūtina mane šaudyt pusėj mano sapnų, vistiek niekada nenušauna niekas:)))))pppp
Šianakt su M nuėjom į neaiškų kvartalą, kuriame pamatėme savo priešus - "ekskavatorininkus". Negalvokit, kad čia kokie nors bičais su ekskavatoriais, nea, čia eiliniai kareiviai su automatais. Tiesiog jie mus puolė jau ne pirmą kartą, jau pažinojom juos. Taigi, pamatę ekskavatorininkus su M pakalbėjom - nu ir vėl mus šaudyt atėjo?:))) Ot jau durneliai..:) Na ką, šaudyt, tai šaudyt, reikia gi bėgti... Tai uliojom mes per tą kvartalą, ėjom į įvairius namus, kadangi patys šautuvų neturėjom, tai teko tik bėgti ir slėptis nuo priešų. Jie mums net ne priešai, mes nieko prieš juos neturėjom, tik kad nesupratom, kodėl jiems taip rūpi mus nušauti, tai tenka priešais vadint:)
Nieko naujo sapnas man nepateikė - aš vis dar gyva ir net nesužeista, M taip pat :)
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
No comments:
Post a Comment