Neaiškių daiktų netraukti iš ežero

Aš buvau ne aš, o vyras, kuris su savo šeima/draugais/giminėm plaukė valtele ir rado kažkokį daiktą, prie kurio prisilietę du iš mūsų staiga žiauriai stipriai susiraukšlėjo, lyg būtų praradę visus savo riebalus ir numirė. Visi kiti to daikto nelietėm ir išmetėm iš valties, nes manėm, kad jis yra kažkoks virusuotas. Deja, vieną mūsų mirusį narį teko sudėti į maišą ir išmesti prie kranto, nepamenu kodėl, berods bijojom užsikrėsti, o kitą mirusiąją parsitempėm į savo sodybą ir ruošėmės laidoti, kaip staiga ji stipriai įkvėpė oro, nuo kurio pradingo raukšlės ir atsipeikėjo. Visi baisiai supanikavo ir dalis išbėgo atsinešti prie kranto palikto lavono, o aš nubėgau į šalia namo esančias kažkokio mokslininko patalpas, kad pranešti jam šią naujieną. Tuo metu į mūsų sodybą įsiveržė apsaugom nuo užsikrėtimų virusais apsikarsčiusi kariuomenė su dviem autobusais ir dviem karinėm mašinom ir pradėjo mus visus šaudyti. Nesupratau kodėl, bet pirma mintis buvo tam, kad neskleistumėm to viruso. Nemačiau, kam pavyko pabėgti, bet berods sušaudė visus, išskyrus tuos, kurie sėdėjo name ir mane, kuriS slėpiausi už mokslininko namo.
Kareivių buvo daug, aš iš už kampo nukaliau vieną iš jų, apsirengiau jo kaukėm, jį patį nušoviau ir apsimetusi kareiviu išbėgau, lyg būčiau su visais. Tuo metu kariuomenė jau baigė savo darbą - iššaudė visus maniškius ir vadas liepė visiems eiti "į pozicijas".
Nežinojau, ką tai reiškia, bet staiga visi sukrito ant žemės ir gulėjo. Beveik tuo pačiu momentu ant pilvo nukritau ir aš. Kaip tyčia prie pat vadeivos, kuris gana pasityčiodamas vaikščiojo tarp kareivių ir kažką pašaipiai jiems kalbėjo. Priėjęs prie manęs leptelėjo "pozicijoj, ane?". Palinksėjau galva ir labai tikėjausi, kad daugiau nieko neklaus, kad neįkliūčiau.
Dar neturėjau jokio plano, tik žinojau, kad visi maniškiai, išskyrus keletas, buvusių name, iššaudyti, kad jie čia dėl kažkokio, man pačiai nežinomo galbūt viruso (o gal ir net ne virusas čia).
<...>
Kariuomenė vis dar malasi, aš su jais, jau kažką rezgu pagal planą, tik nepamenu ką. Įeinu į namą, pasakau bobutei ir keletui kitų, kad tik neitų į lauką. Tuo tarpu lauke kyla sumaištis, išeinu ten. Kažkas paskelbia, kad buhalterija per monitoringą gavo tokius duomenis, kokių dar niekada neturėjusi ir vadas perpykęs jau varo kariuomenę į autobusus.

Nežinau, ką veikiau toliau, tik žinau, kad buhalterija buvo mano darbas.

Be pabaigos...