Staiga sužinau mokyklos nuomonę - kad aš turiu daug problemų, nes valdžiai nepatinka mano būdas. Į klasę įeina maaažas mažas žmogiūkštis - man iki liemens. Piktas, senas. Jis atsisuka ir trenkia man per veidą, parodydamas nepasitenkinimą manim. Aš atsistoju ir trenkiu jam į pakaušį, gana smarkiai. Žmogiūkštis įsiunta ir pasako, kad dabar jau tikrai turėsiu didelių problemų, eis siūlyti mane mesti iš mokyklos, nebent juos M. J. sulaikys. Žmogiūkštis išeina, prieina M. J. Ji šiek tiek pikta, o kartu ir susimąsčius. Sako, kad aš jai visą reikalą gadinu, kad jos klasei ir jai pačiai blogą vardą uždirbinėju. Atsakau, kad ji ne kvaiša ir netikiu, jog ji mano, kad mano diskusijos ir prieštaravimai yra kvaili. Atsakau, kad jai rinktis, ar palikti tupą, savo nuomonės neturinčią klasę, ar išmesti mane ir turėti "gerą vardą". Ji man nieko nesako.
Veiksmas persikelia į kažkokį kambarį. Jame sėdi M. J. ir mano draugė. įeinu į kambarį, girdžiu, kad skambina M. J. mobilus. Pasakau jai apie tai, o ji nespėja pakelti ir atsako: "skambėjo darbinis mobilus, o dabar jau bus šakės. Greičiausiai, kad ir Tu skrisi, o gal ir aš."
Mąstau, ar teisingai elgiuosi - beliko du mėnesiai, kad "pažabočiau save" ir gaučiau išsilavinimą; o gal principai ir sava nuomonė svarbiau, visgi? (Nereikia ilgai galvoti, kad suprastum, jog arei dvylika metų, bet per du mėnesius gali viską prarasti.) Taip pat patinka M. J. elgesys - nors ji ir nieko nesako, bet jaučiu, kad ji pritaria man, ir galvoja tą patį - ar paklusti valdžiai, ar turėti savo nuomonę.
Žinau, kad bent vienas žmogus skaitys šį postą. Pakomentuok, prašau, ką manai.

No comments:
Post a Comment